Na tai štai, dabar, užuot studijavusi ir dariusi namų darbus nusprendžiau prašyti, kaip ten kas dėl darbo paieškos vyko... :D
Pirmiausia jau spalio pradžioje, besibaimindama, kad nerasiu pati viena darbo, pradėjau klausinėti draugų iš Turkijos, ar jie ko nors nepažįsta, kas dirbtų viešbučiuose ar kas juos turėtų, ar kas turėtų kokių nors ryšių su galimybe mane ir dvi mano drauges įdarbint vasarai (žinoma, ne k**šėm kur nors)...tai štai..jau prieš Kalėdas vienas iš draugų (erasmus Vilniuje) džiugiai praneša, kad jo draugas dirba Sailor Beach Club ( http://www.sailorsbeachclub.com ) ir kad jis ten atseit be vargo mus įdarbintų, tik reikia jam nusiųst greit CV su dviem foto (visu ūgiu ir tik veidas). Nu ok, greit parengiam CV angliškai, nusifotografuojam, kad būtų ne senos ir normalios foto ir išsiunčiam tam turko draugui savo CV..po kelių dienų tas jo draugas atrašo, jog greit paskambins jo šefas ir susitarsim..ok, laukiam skambučio dieną, dvi, savaitę, mėnesį..mano draugės jau nuleidžia galvas, kad čia nieko nebus ir t.t., o aš nebūčiau aš, jei pasiduočiau, todėl vasario pradžioje, kai univere prasidėjo kitas semestras ir dar nereikia tiek mokytis, susirandu tinklalapį, kur yra maždaug visi Turkijos viešbučiai. Kadangi jau iškart žinau, kad noriu dirbti prie jūros šilčiausioje Turkijos dalyje, todėl pirmiausia išsiuntinėju savo CV kone 200 viešbučių Antalijos regionuose (o tai užėmė laaabai daug laiko, apie 10 valandų sėdėjimo prie kompiuterio beveik neatsitraukiant nuo jo, einant į tų viešbučių puslapius, ieškant kiekvieno kontaktų, kopijuojant tą patį laiško tekstą ir prisegant CV kone 200 kartų, nes kiekvienam viešbučiui siunčiau atskirą laišką, kadangi siųsti visiems vienu metu tą patį būtų buvę laaabai nemandagu ir kažin ar kas išvis tokiu atveju būtų atsiliepęs į mano laišką)..tai gi, po tokio CV siuntinėjimo pora dienų normaliai negalėjau net rašiklio rankoje laikyti, nes labai skaudėjo ranką (bet gi viskas vardan gero tikslo, o tai reikalauja aukų:)..ką pastebėjau? Kad turkai (ir ne tik jie, manau) neskaito to, ką prirašai laiške, siųsdama CV, kadangi parašiau, jog galiu dirbti TIK NUO birželio pradžios, o tie, kurie iškart atsiliepė į laišką (ir vėlesni), VISADA klausdavo, nuo kada galiu pradėti dirbti, o kai pasakydavau, jog tik nuo birželio, dažniausiai atsakymas būdavo tas, kad jie susiras ką nors kitą, nes jiems reik anksčiau. Nu ok. Aišku, atsirado ir tokių, kurie sakė, kad jiems tinka tas laikas ir t.t.ir aišku, vėliau nieko daugiau nerašydavo kaip tik "don't worry, everything is ok" ar "take it easy", todėl labai greit pradėjau nebetikėti nei vienu, todėl iškart, kai tik kas skambindavo ar rašydavo, tikrindavau kontaktus jų viešbučių puslapiuose..
pagaliau vasario pabaigoje paskambino ir to erasmus'o, kurio draugas dirba viešbuty, manager'is..ir būtų buvę viskas ok, tačiau kaip tik tuo metu nežinojau dar, ar gausiu pakankamai pinigų bilietui į Turkiją, todėl teko atsisakyti, nors pasiūlymas labai tiko, kadangi jam reikėjo vokiškai kalbančio žmogaus, o aš šią kalbą moku ir norėjau ją vasarą vėl "atgaivinti", bet..
Ok, kas nors ir toliau rašo, tačiau dar labiau pradedu jais netikėti, nes dažnas ima klausinėti, ar turiu vaikiną ir ar mano draugės irgi tokios gražios, todėl su tokiais "darbdaviais" greit baigiu bet kokias kalbas :D..
Pradedu kurti planus, kaip susitaupyti pinigėlių kelionei ir t.t., išnaršau N svetainių susijusių su skrydžių paieška ir t.t., randu Ryga-Istanbul-Antalya skrydį už šiek tiek daugiau, nei 400 Lt..na tvarkoj, galvoju, pasiskolinsiu, o vėliau grąžinsiu :D ir kitą dieną dieną dar specialiai nueinu į kelionių agentūrą ir pasiklausti dėl charter'inių skrydžių sezono metu iš LT į TR, kadangi Lietuvoje gyvenantis turkas taip pataria :) na ir ką? :D nueinu, ir sužinau tiesiog puikią naujieną - charter'inis skrydis Vilnius - Antalya (tiesioginis) tik už 349 Lt, tačiau likęs paskutinis bilietas ir jei noriu, turiu paskubėti..gerų draugų dėka tą patį vakarą "susiveikiu" pinigėlius ir kitą rytą lekiu į agentūrą pirkti bilieto :D Ir nusiperku, beje, labai laiku, nes man būnant agentūroje paskambina moteriškė, kuri taip pat teiraujasi dėl charterinio skrydžio į Antaliją ir net tą pačią dieną :D Gaila, jai jau palikau šimtu litų brangesnį bilietą :D
o bilietą pirkau, nes jau buvau beveik užtikrinta, kad turiu darbo vietą, kadangi prieš tai bendravau jau su vienu darbdaviu (beje, kalbame su juo tik vokiškai), tik jis vis kartojo, kad mums reikia tave pamatyti gyvai ir pažiūrėt, kaip aš realiai su žmonėm bendrauju, nes nors ir telefonu bendrauju gražiai, tačiau realybėj gal esu visai kitokia ir t.t. ir pan.:D trūko kantrybė man beklausant, kaip jis manim abejoja, todėl tiesiai į telefono ragelį greit nesusitvardžiusi išpyškinau, kad man visai nesvarbu, ką jis galvoja apie mane dabar ir ką galvos po šio pokalbio, kad man reikia šio darbo, nes galiu ir noriu tuo užsiimti vasarą ir kad aš niekada nenuleidžiu rankų tol, kol negaunu to, ko noriu, todėl jei jis dabar čia manim abejoja, aš vis tiek gausiu čia darbą..ir nutilau, nes tik tada susivokiau, kad kone aprėkiau "darbdavį"..ir visą minutę buvo tylu, nes laukiau, ką jis dabar pasakys, ar gal padės telefoną, o jis tylėjo :D vėliau tik nusijuokė pasakė, kad "žinai, šitaip griežtai ir tvirtai su manim dar niekas nekalbėjo", ir kad jam kaip tik ir reikia tokių užsispyrusių ir t.t.ir pan., ir kad bilietą galiu pirkti, nes jis nueis ir pasakys viešbučio valdytojui (ar kažkam pan.), kad jis mane nori matyti savo komandoje ir kad jei manęs nepriims, tada jis išeis iš darbo (aišku, juokavo).
Na tai aš nusipirkau tą bilietą ir vis laukiau jau skambučio iš jo, kad jo viešbučio valdytojas mane jau priima į darbą...ir belaukdama vis siuntinėjau CV į vis kitus hotelius jau nebe tik pajūrio regionuose, bet ir kitur...ir pradėjau registruotis į tinklalapius, kur viešbučiai skelbia laisvas darbo vietas, ir pan. :D ir vėl pradėjo skambinėti CV neskaitantys turkai, kuriems vėl turėdavau aiškinti,kad galiu tik nuo birželio pradžios ir ne anksčiau ir tik trims mėnesiams, nes po to vėl į univerą reikia..ir vėl prasidėjo jų visokie "don't worry, everything is ok" ir pan..
kol vieną dieną į mano el.paštą atėjo laiškutis nuo to darbdavio, su kuriuo taip "gražiai" pakalbėjau, kad jo "šefas" sutiko, ir reikalingų dokumentų sarašą, kuriuos turiu pristatyt į Turkijos Ambasadą Vilniuje, jei noriu dirbti legaliai :D...ir tada akmuo nuo širdies nukrito :D...
ir dabar jau esu 100 % garantuota dėl darbo, nes gaunu visą informaciją, susijusią su darbu, netgi kiekvienos savaitės planus (esu prijungta prie bendros darbuotojų konferencijos), kas kada ir kurią valandą ką ir kur turi daryti, nors skrisiu dar tik po 23 dienų :D O ir bilieto, už kurį mokėjau pati, pinigus grąžins, bei patys atgal į Lietuvą bilietą pirks :D...geriau ir negali būti :) tai dabar draugėms padedu dėl darbo, nes man kartais atrodo, kad aš net labiau noriu, kad jos važiuotų, nei jos pačios, bet koks skirtumas, jau viena jų darbą TR irgi gavo :D
Ir pastebėjau, kad paskutinėm dienom atsibudo visi tie, kurie anksčiau neatrašė į el.laišką, kadangi kasdien gaunu bent po vieną skambutį dėl darbo TR vasarą, nors jau darbą turiu :D o dar kažkas sako, kad krizė...yra to darbo, tik reikia noro :D na ir aišku nebūt namisėdoms ir nebijot "išlįst" į pasaulį :D
na daugiau neberašysiu apie tai, nes šiaip kiekvienas pokalbis su darbdaviu galėtų būti lyg atskira istorija :D
