Na o dabar trumpai, kodėl rašau ir kodėl būtent dabar :D
Tai...labai paprasta...todėl, kad po dvidešimt penkių dienų keliu sparnus į saulėtąją numylėtąją...Turkiją :)
Nežinau, ar galiu teigti, jog ji mano numylėtoji, nes, tiesa sakant, dar nebuvau joje..tačiau tai yra vienintelė šalis, kur jau daugybę metų kam nors ištarus šį pavadinimą/žodį mano pilvelyje sujuda/sukruta/nusišypso ir iš laimės sparniukais suploja drugeliai :)
Man net nėra keista, kai kas nors, sužinojęs kad taip žaviuosi Turkija, iškart sako "tai jau kokį turką pasigavai?" (tarsi jie būtų kaip žuvis - tik imk meškerę ir žvejok)..keista man yra tai, kad aš jokio turko "neturiu", o ir pats žavėjimasis Turkija prasidėjo dar tada, kai nepažinojau nei vieno žmogaus iš ten :)..aišku dabar jų pažįstu gal dar daugiau, nei lietuvių, bet..
tai va, taip jau atsitiko, kad esu labai užsispyrusi ir savo tikslo siekianti mergina, todėl dar pernai vasarą, neradusi darbo Lietuvoje (amžinas studento rūpestis), nusprendžiau, kad kitą (t.y. jau šią) vasarą būtinai ieškosiu darbo Turkijoje, ir kad būtinai rasiu..
ir radau :)
darbo paieškas aprašysiu greitu laiku, nes manau, kad informacija bus naudinga kitiems, kas ieškos sezoninio darbo Turkijoje ypač tam, kad neapsigautų, nes atsiranda tokių "a la darbdavių", kurie neaišku ką siūlo už nemažą atlyginimą (vat čia laaabai praverčia geras/gera/geri draugai turkai, kurių dėka ne kartą išsiaiškinau apsukrių turkų aferas:)
Na jie tikrai ne visi apsukrūs, ir tikrai nėra tokie blogi, kokią nuomonę apie juos formuoja žiniasklaida nieko bendra su Turkija ar turkais neturintiems žmonėms (vaikvagiai, verčiantys žmonas/merginas sėdėti namuose apsikabinus N vaikų ir skalbti turko kojines ar pan...na neturiu dar šiuose dalykuose patirties, tačiau kol kas nepažįstu nei vieno turko, kuris toks būtų) bet čia vėl gi kita tema, kuria kol kas negaliu daug kalbėti, nes, kaip sakoma, sakyti kažką, kol pats nepatyrei, yra tas pats, kaip "viena bobutė sakė..."
Tai štai, šiuo įrašu norėjau pažymėti, jog į savo šalį skrisiu..greit.."dirbti", pailsėti nuo lietuviškų darganų (visą naktį jau lyja :S...) bei patobulinti savo menkutes turkų kalbos žinias..
Kitas arba dar kitas mano įrašas turėtų būti apie tai, kokius kryžiaus kelius teko nueiti man, lietuvaitei, kuriai organizuotumas yra ko ne taisyklė nr vienas, susidūrus su turkišku neorganizuotumu, atsipalaidavimu, kai kiekvienas kartoja "don't worry, everything is ok", kai realiai dar niekas nebūna aišku :D..
tai tiek, šiandienai jau gana, reiktų jau eiti miegučio :)
saldžių lietuviškų sapnų visiems o/bet/tačiau ypač tiems/-oms, kurie/-ios šiuo metu sapnuoja svetur :)..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą