Darbo pasiūlymai/paieška

Čia keletas nuorodų, kur viešbučiai skelbia laisvas darbo vietas Turkijos viešbučiuose:

http://www.animationteam.net/animasyondergisi/english/el_ilan.asp

http://www.animasyonokulu.com/English.htm

http://www.modhotel.com/personel.asp

bei vienas geresnių tinklalapių šiaip ieškantiems darbo Turkijoje:

http://web4.kariyer.net/JobSearch/detayliArama.kariyer#AramaSonuclari

Birželio 3

Šiandien miegojau iki 12 beveik kaip užmušta, net man atrodo neapsiverčiau-kaip nulūžau vakar, taip ir išmiegojau (šefas sakė miegot, kiek noriu, kadangi šiandien tik viską +- parodys, dar su Human resources ir personel manager viską pabaigs tvarkyt dėl manęs ir viskas). Tai išsimaudžiau duše, susitvarkiau ir atėjo šefas, aprodė patalpas, kur tik personalas vaikšto, viso viešbučio teritoriją (dabar jau nieko nebepamenu, nes taaaaip painu čia), nuėjom į Rixy klubą - jis tokio dydžio, tokia didžiulė teritorija, kad atrodo, tarsi tai būtų viešbutis viešbutyje - neveltui paties viešbučio teritorija tokia didelė - vien 1 km paplūdimio, 3 didžiuliai tiltai skirtingo "sluoksnio" svečių vakarėliams ir t.t.

Mini klube pavalgiau, beje, jau gvau barti, kad mes, lietuvės, išvis nieko nevalgom (čia pagal turkus, bet tai nenustebino, pernai irgi bardavo, sakydavo, kad dėl to ir vaikštom kaip kaulų rinkiniai su oda ir trupučiu mėsos (nors aš savęs tai tikrai nepavadinčiau kaulų rinkiniu:)). Tai va, pavalgiau ir grįžau su Sema į kambarį, laukiu šefo, kol ateis iš paintball'o, tada eisim pas personel manager ir human resources arba, kaip pats sakė, dar bent porą kartų valgyt pietų, kad suvalgyčiau visą per pietus turimą suvalgyti porciją :D

Dabar kambary viską aprašiau, kas nutiko nuo birželio 1 vakaro, kad nepamirščiau tikslių įspūdžių :), po to kada nors, kai gausiu interneto prieigą kur nors, atspausdinsiu į internetinį dienoraštį, kad draugai ir ne tik, visi, kam bus įdomu ar naudinga, galėtų pasiskaityti :)

Birželio 2, viešbutis

Į viešbutį atvažiavau apie 23:00 (jau buvau pamiršusi, ką reiškia turkiškas vairavimas ir nei vienos avarijos, kai leki 120-140 km/h greičiu prieš šviesoforus ir vingiuotais keliukais ar iš 2 eismo juostų "pasidarai" 3-ią:D) Šefo dar gerai nepažįstu, bet tik galiu pasakyti, kad jis yra energijos mašina, kokių 5 energingų žmonių energija jame telpa - įdomu, ar jis kada miega? Nes kiek mačiau, tai tik darbas ir party. Jis pažįsta absoliučiai visus svečius, žino jų vardus, iš kur jie ir kada išskrenda, kaip svečiai visi žino jį- dėl to, kad jis 100 % atsidavęs jiems ir daro viską, kad visiems būtų čia gera.

Tai va, gyvenu su tokia smulkute mergaite turke, vardu Sema (maniau, kad ji mokinė, o pasirodo, kad ji už mane vyresnė), bet dar nelabai su ja kalbėjau, nes kai atvažiavau, ji jau ėjo miegot, o mane šefas nusivedė su kitu šefu ir dar viena animatore į restoraną pavalgyt.

Valgiau savo taip išsiilgtą GOZLEME su sūriu, kadangi jie gėrė į mano sveikatą, kad pagaliau atskridau ir kad sveika ir gyva, tai ir man teko išgerti taurę Efes'o :)

Vėliau dar nuėjom į vieną lauko klubą, kur dirbo jo draugas, vien tam, kad mane pristatytų - kaip juokinga, jis visiems mane pristatinėjo, kaip mokančią vokiečių, anglų, slovėnų, rusų, lietuvių ir turkų kalbas. Na aš rusiškai idealiai nemoku, bet žinoma, susikalbu be problemų. Dėl turkų tai man atrodo kad dar ir dabar jau pažįstami darbuotojai galvoja, kad moku turkų, nes nu pasisveikinu/atsisveikinu, susipažįstu ar dar ko paklausiu, jei žinau kaip, turkiškai, o jei jie manęs klausia, tai dažniausiai +- suprantu ir reik atsakyt tik taip/ne. Jiems labai gražiai atrodo, kad aš moku lietuviškai ir kad esu iš Lietuvos, o ne iš kokios Rusijos ar Ukrainos.

Skirtingai nei pernykščiam viešbuty, čia radau jau 4 žmones (per 2 dienas), kurie tiksliai žino, kas ir kur yra Lietuva, sostinę, prezidentę ir t.t.-nustebino :D

Beje, atvažiuodama čia spėliojau, kiek lietuvių šeimų čia sutiksiu šią vasarą, kadangi viešbutis labai brangus (5*+2*), maniau, kad tik kokias 3, bet didžiai mano nuostabai vakar, kai atskridau, čia ilsėjosi 4 lietuvių šeimos - su 2 mergaitėm jau susipažinau šiandien, kai vaikščiojau po viešbučio teritoriją lauke. Beje, pasirodo, čia dirba dar viena lietuvė, kaip iš šefo supratau, kad irgi neseniai atskridus, skrido iš Vilniaus - tai dar labiau nustebino žiniomis apie Lietuvą :D

Tai vat, po tokios nuotykingos dienos pagaliau apie 02:00 nuėjau miegoti..:)

Birželio 2, Antalija

I'm coming home, I'm coming home

Tell the world - I'm coming home...

O koks jausmas apėmė atskridus į Antaliją, miestą, iš kurio 2010.09.02, lygiai prieš 9 mėnesius, išskrisdama verkiau taip, kaip gal dar niekada gyvenime nebuvau verkusi?

Nerašysiu apie žiburėlius ar kažką, ką rašiau apie Stambulą. Visą laiką skrisdama virš Antalijos ieškojau jau pažįstamų vietų, iš žiburių tolumoje bandžiau nuspręsti, kurie iš jų yra mano kaimo - Belek'o (nors šią vasarą dirbu Beldibi, tačiau Belek'ą visą laiką vadinsiu savo kaimu, jis toks mielas ir savas, tikiuosi greit jame apsilankyti).

Antalijos oro uoste buvo ramu, žmonių - vos vienas kitas, darbuotojų irgi - tik mūsų, atskridusių buvo būrys.

Koks juokingas ramumas apėmė, kai eidama tomis pačiomis grindimis lygiai prieš 9 mėnesius verkiau kaip vaikas, o štai, aš dabar vėl čia...GRĮŽAU!!! :)))

...Egle, mano kambarioke, linkiu tau patirti tą patį jausmą Amerikoje (ir tikiu, kad patirsi:). Visur einant kilo praėjusios vasaros atskridimo ir išskridimo įspūdžių vaizdai. Tik išėjus iš oro uosto pasakiau sau: "Na štai, prasideda mano antra parduota vasara, mano antri antros vasaros nuotykiai Turkijoje. Mano Turkijoje!"

Pasitiko mane viešbučio vairuotojas ir išvažiavom. Visą kelią dairiausi ir atpažinėjau vietas, keliančias tiek daug prisiminimų! Daug ką žinojau, kas po ko bus, vėl pamačiau tuos kamuolius, iš kurių bėga vanduo, prekybos centrus, tas pačias gatves, draugų namus (deja, buvusius), vieno iš draugų darbo vietą (tik jau darbą buvo baigęs), tas ant kiekvieno kampo esančias Petrol ofis, o kai važiavau per Konyaalti, net maloniai širdį suspaudė - kiek daug gražių ir nepakartojamų prisiminimų, čia likę! Arba visas jau iki skausmo žinomas rodykles į mano kaimą - Belek'ą...vėl tos pačios palmės, tas pats pajūris - VISADA ŽINOJAU, KAD NORIU ČIA GRĮŽTI, BET GRĮŽUSI SUPRATAU, KAIP STIPRIAI TO NORĖJAU!

http://www.youtube.com/watch?v=k-ImCpNqbJw

Birželio 2, Stambulas

Stambule buvau 17:10 ir turėjau 3 valandas iki skrydžio, tai vaikščiojau ir pažindinausi su oro uostu - o kaip faina buvo vėl visur girdėti turkų kalbą, matyti besišypsančius žmones ir visur vien turkiško maisto kavines su simitais, kunefe, gozleme, adana kebap ir t.t., aišku, neapsieita ir be Burger King, nebūtų Turkija.

Prisiregistravus dar kartą skrydžiui ir vaikščiodama po laukimo sales pro langus žvelgiau į lėktuvus ir dairiausi Barcelonos lėktuvo, kad galėčiau Evelinai nufotografuot, bet, deja, neradau, gal kur kitoj pusėj buvo arba gal išskrido...

Skrydis į Antaliją irgi truputį vėlavo, tik čia niekas to nepranešė, o tiesiog boarding'ą pradėjo 20:30, ki turėjom išskrist, bet čia jau nieko tokio. Beje, turiu pasakyti, jog KIEKVIENAS PRIVALO PAMATYTI STAMBULĄ NAKTĮ, IŠ PAUKŠČIO/LĖKTUVO SKRYDŽIO. Vaizdas ir įspūdis - nepakartojamas ir neapsakomas. Naktį Stambulas - tarsi upė - plaukianti, vingiuojanti upė. Daugybė kelių su į vieną ar kitą pusę judančiais šviečiančiais žiburėliais. Šis miestas tuo pačiu metu atrodo ir gyvas, ir ramus, kaip kapinės mirusiųjų dieną/naktį, kur įžengus atsiduri mirusiųjų mieste, alsuojančiam ramybe, su daugybe mažų vilties žiburėlių. Keistas jausmas apima kai pažiūrėjus į vieną lange degantį žiburėlį, o po to į visai šalia esančio namo žiburėlį suvoki, kad nors ir arti, tačiau greičiausia ten gyvenantys žmonės vienas kito nepažįsta šiame 17 mln. žmonių mieste kad nežino, jog aš kaip tik dabar apie juos galvoju...

Gyva upė ir ramios, tylios kapinės..paradoksalu...greičiausiai ir yra toks mano dar nepažintas ir tik iš paukščio skrydžio matytas Stambulas - išskirtinumu žavinčių paradoksu miestas...

Birželio 2

Su taxi nuvarau į oro uostą ir iškart suku į airBaltic atstovybę išsiaiškinti, ar man "išpirktas" bagažas. Pasirodo, kad ne, o aš pati savo sąskaitoj turiu lygiai 0,48 lt. Skambinu draugei, kurią, aišku, pakeliu ir paprašau, kad man paskolintų 30 eurų ir juos pervestų į mano sąskaitą. Ji juos perveda, bet kadangi iš kito banko, tai operacija ilgai trunka. Skrydžio registracija baigiasi 07:50, o 07:35 man dar neatėję pinigai. Darbuotoja pasako, kad galima ir internetu sumokėt ir būtų 20 eurų tada. Vėl skambinu tai pačiai draugei, paprašau, kad sumokėtų internetu ir tol, kol aš jai ten viską išaiškinu, kaip ir ką daryti, kur ką rašyt ir t.t.-jau 07:45. Pagaliau jai ekrane išmeta, kad apmokėjimas pavyko, tačiau info sistemoj tai matoma tik tada, kai draugė gauna patvirtinimo laišką-07:48. Jau nieko nebeklausau ir nelaukiu, nulekiu į apačią, prie registracijos stalo ir 07:49 praeinu registraciją, po manęs ją uždaro. Taip po to ir išskrendu. Nusileidus į Rygą pasitinka vėjas, šalta (šalčiau, nei Vilniuj 6-ą ryto). Ten įsijungiu kompą, kalbuosi su draugais internetu. 10:50 turi prasidėt boarding'as (jungiamasis skrydis, tai registruotis nereikėjo). 10:45 praneša, kad skrydis į Stambulą atidedamas, kita info 11:00. 11:00 per ekranus ir garsiakalbius skelbiama, kad skrydis į Stambulą atidedamas iki 11:30. Bandau susisiekti su šefu, bet sąskaitoj nebėra pinigų. Nors kompas baigia išsikrauti, per facebook'ą parašau Mustafa'i Seyhan (buvęs erasmus'as Vilniuje) žinutę su šefo numeriu ir kad praneštų, jog nespėsiu į skrydį Stambule, nes atidedamas skrydis iš Rygos ir kad jis tegu ką nors daro. 11:30 praneša, kad skrydis atidedamas iki 12:00. 11:50 paskambina šefas ir aš jam pasakau visą situaciją, jis liepia nesijaudinti, laukt daugiau info ir jis paskambins po kokių 20 minučių. 12:00 pasako, kad skrydis atidedamas iki 13:00. Šefas paskambina truputis iki pusės 1-os ir aš jam vėl viską pasakau ir kad dabar nespėsiu jau tikrai į skrydį iš IST, nes nuo Rygos iki IST 3 valandas skrenda. Šefas liepia nesijaudinti ir sako, kad viską sutvarkys. 13:00 praneša, kad skrydis atidedamas dar valandai. Kadangi lėktuvas jau vietoje, tai matosi, kaip visą laiką daugybė darbininkų juda aplink jo variklius. Apie 13:00 paskambina šefas ir liepia nesijaudinti, nes pakeitė skrydžio iš IST laiką į 20:30, pasako, kad visą laiką seks lėktuvo statusą internete ir jei ką, vėl pakeis laiką, taip kad aš tikrai atskrisiu į AYT. 13:30 per garsiakalbius ir ekranus pagaliau pasako, kad pradės keleivių laipinimą po 8 minučių. Išskrendam. Visą kelią beveik pramiegu, tik automatiškaikažkaip pabundu prieš pat Stambulą. KOKS PIRMAS ĮSPŪDIS PAMAČIUS STAMBULĄ? Kad tai yra daugybės degtukų dėžučių miestas. Visi pastatai atrodo tarsi mažos degtukų dėžutės, prigludusios viena prie kitos...TAIP, tai dėžučių miestas! Kur tik pažvelgsi, visur vien tik dėžutės...ir minaretai...ne septynių, o žymiai daugiau minaretų miestas...

Nuskridus, pro lėktuvo langą pamačiau Turkish Airlines lėktuvą, bet ne bet kokį - su FC Barcelona žaidėjų nuotraukomis/plakatais ant jo...ir visas lėktuvas toks! O ant šono užrašyta - Turkish Airlines - the official sponsor of FC Barcelona :)p nespėjau nufotografuoti pati, nes buvome ką tik nusileidę, dar su įjungtais varikliais, tai negalima buvo įjungti tel.

Birželio 1

Tai va, man išėjus atsisveikinti su Mikael, mums besikalbant, žiūriu - 00:30 skambina šefas (šiaip jau jis niekada tokiu metu neskambina, nebent per skype), atsiliepiu (aišku, italas jau nepatenkintas), o šefas sako:

-Atsimeni, vakar sakiau susikraut daiktus ir būt pasiruošusiai?

-Na, atsimenu.

-Ar susidėjai?

-Taip.

-Labai gerai, ryte tau skrydis 08:30 Vilnius-Ryga, 11:20 Ryga-Stambulas, 16:45 Stambulas-Antalija, taigi, vėliausiai 19:00 jau turėtume gyvai kalbėtis viešbutyje, mažiau nei po 24 valandų!!! :))))

Aš, žinoma, iš laimės pradedu šokinėt, atsisveikinu su italu ir varau į baraką ruoštis.

Interneto dėka išsiaiškinu, su kokiom oro linijom skrisiu (airBaltic ir OnurAir), iki pat ryto bandau išsiaiškinti, ar jie man su airBaltic išpirko bagažą, ar ne. Visą naktį neinu miegot, nes kadangi naktį iš antradienio į trečiadienį visai nemiegojau, o dieną tik apie 4 valandas numigau, tai suprantu, kad jei užmigsiu, tai ilgai miegosiu ir pramiegosiu skrydį. Laukiu iki 06:00 ryto, kol atvažiuos taxi.

Mano pati nuostabiausia vasara

Gegužės 31

Pagaliau prisiruošiau trumpai aprašyti bent naują pradžią Turkijoje..

Taigi, į naująjį darbą turėjau skristi, kaip buvo planuota, gegužės 31 dieną, ta proga verčiausi per galvą ir visus egzaminus išsilaikiau universitete iki gegužės 30, kai tikroji sesija prasideda birželį..

žodžiu :D

tačiau mano darbdavys nesiskubino man pirkti bilietą, todėl dar gegužės 30 neturėjau jokio bilieto, šefas tik skambinėjo ir ramino, kad bilietas bus...KADA??? lagaminas jau buvo sukrautas, tačiau niekur negalėjau nei išeit, nei išvažiuot, nes šefas perspėjo, jog gali bet kada paskambint ir pasakyt, kad po poros valandų skrendu..žodžiu, bet vis dar nebuvo bilieto..

Birželio 1

Iš šefo jokių žinių, nieko. Imu jau nervintis, nes AŠ TAIP NORIU Į TURKIJĄ, tačiau niekas nenuperka bilieto. Imu nebeduoti šefui ramybės nei per skype, nei telefonu, tačiau iki pat pavakario jokių žinių iš jo. Pavakary jis man paskambina ir paklausia, ar aš iš Kauno ar Vilniaus skrendu, nes viešbučio buhalterija nori pasitikslint..iš Vilniaus...

Tik tiek...daugiau jokių žinių iš jo, tik kad nesijaudinčiau ir kad turiu laukti, nes ne jis pats perka bilietus, o viešbutis turi nustatytą normą, už kiek galimą pirkti bilietą animatoriui, o bilietai iš LT šiuo metu brangesni, nei ta nustatyta norma, tektų skrist per Rygą ir Stambulą, nes vietų charter'iniuose skrydžiuose nėra savaitei į priekį (normalu, juk žinau, kad vasarą Antalija - Lietuvos atostogų sostinė) dėl to ir tempiama taip...išvadinu viešbučio vadovybę asilais, kad perka bilietus paskutinę dieną ir verkia, kad brangus..numetu repliką, kad geriausia pirkti bilietą pora valandų iki skrydžio, tai tikrai bus pigiausias..

Vėliau, apie 23:00 šefas dar kartą paskambina ir pasako, kad general manager nori, jog atskrisčiau savaitgalį, nes bilietai pigesni, nors pats šefas nori ir visiems viešbuty groja nervais, kad atskrisčiau rytoj, birželio 2/ketvirtadienį, nes nepilna komanda ir daug vaikų, todėl ryt isi animacijos šefai eis pas general manager ir prašys, jog pirktų bilietą kuo anksčiau.

OK. tada išeinu iki erasmus'ų barakų pasimatyt su Mikael ir atsisveikint, juk gal čia paskutinis arba priešpaskutinis normalus vakaras LT.

Pagaliau :D

Pagaliau turiu darbo vizą į Turkiją :) gegužės 12-ą dieną gavau!!! :))) negaliu patikėti, vis dar kartas nuo karto pasiimu pasą ir patikrinu, ar tikrai yra :)))

Šiandien rašau, nes tik noriu pranešti, tiems(-oms), kas gal kada nors skaitys šias rašliavas šiaip, o gal nes norės susirasti darbą Turkijoje...ar dar kokių nors tikslų vedini..

tai vat, lygiai prieš trylika dienų, balandžio 13-ąją gavau PAGALIAU iš ambasados laišką-atsakymą į mano balandžio 8 dieną rašytą laišką dėl vizos dokumentų tvarkymo pradėjimo...

Turkish Embassy in Vilnius skirta man, esra.gullu

rodyti išsamią informaciją Bal 13 d. (Prieš 13 dien.)

Dear Ms. Ramune Drebulyte,

Your work visa document has been forwarded to Turkey. The reference of your application is "11.04.2011 dated and 2724 number".

The originals of the documents should be submitted to the Ministry of Labor and Social Security of Turkey within 10 days. Please contact your employer about the procedure.

Turkish Embassy in Vilnius

iškart susisiekiau su savo menedžeriu, kadangi šios ambasados darbuotojai tokie miegantys, jam jau antrą kartą teko siųsti mano duomenis į Ankarą (prieš tai nusiuntė iškart, kai tik nunešiau dokumentus į ambasadą, tačiau patys ambasados darbuotojai nusiuntė mano duomenis į Ankarą vėliau nei po 10 dienų)..

dabar jau tikrai galiu būti rami, kad padariau viską, kaip reikia, belieka tik dar kažkiek laiko laukti iki kitos jų žinutės, kad Ankaroj dokumentai jau sutvarkyti ir kad pagaliau pradėjo daryt vizą..

ir nežinau kodėl, bet šiandien apėmė tokia žiauri depresija dėl Turkijos (kvaila, gi žinau, kad vis tiek maždaug po mėnesio skrisiu), taip noriu į ją..jausmas panašus, koks buvo rudenį, kai grįžau po darbo saulėtoje Antalijoje į jau labai rudeninę ir šaltą Lietuvą:/...

vasarą Turkijoje prisimenant http://www.youtube.com/watch?v=KEzHUdDYuDU&feature=related ...

o šitos negaliu klausyt, kadangi paskutinėmis dienomis Turkijoje ją išgirdau...ir, aišku, oro uoste prieš skrydį ją girdėjau, dėl to ji man nesiasocijuoja su niekuo kitu, kai 2010 metų vasaros pabaiga, paskutinėmis nuostabiomis, vasariškomis dienomis mano gražiausiam Turkijos kaime... http://www.youtube.com/watch?v=uelHwf8o7_U

Na va, ir vėl aš :)...nors nerašiau čia nuo tada, kada pasižadėjau, kad rašysiu dažniau (beveik prieš metus)..ir dėl to nesiteisinu..vasara praleista Turkijoje buvo tiesiog nuostabi..nesakau, visokių akimirkų buvo - juk taip ir turi būti. Tačiau jei prieš tai, nei karto nebuvusi Turkijoje skridau į ją dirbti ir maniau, kad tai mano pati paslaptingiausia svajonių šalis...ir bijojau, kad kai tai pamatysiu savo akimis - tas įspūdis "subliūkš"..taip anaiptol neatsitiko! Dabar net labiau myliu Turkiją, nei kada nors prieš tai (tiesa, ne daug aš dar tos Turkijos mačiusi, kadangi darbas ribojo pažinimo galimybės)...ir džiaugiuosi, kadangi po šiek tiek daugiau nei 1.5 mėn. vėl ten grįšiu! :) tiesa, aš vis dar nejaučiu tokios didelės euforijos, kurią jaučiau pernai, kai sužinojau, kad skrisiu, tačiau manau jog tai dėl to, kad TR ambasada Lietuvoje baigia galutinai ištampyti mano kantrybę (niekad daugiau nenorėčiau kreiptis į juos, arba reiktų kreiptis turint nemažai laiko "rezerve", kadangi viskas taaaaaiiip lėtai vyksta, kad jau kartais atrodo, jog sraigė greičiau sutvarkytų dokumentus, nei jie! Ir dar tas jų neorganizuotumas! (Kai pasako, kad reikia vienų dokumentų, juos atnešus - kad dar kitų, kitus atnešus - kad paso tikrinimui neims, reik kopijos ir kad ateičiau PO KETURIŲ DIENŲ su paso kopija (wtf!!! Kokia ambasada, kuri net neturi kopijavimo aparato ir čia negalima atsikopijuot???)))

na bet jau dabar tikiuosi, kad viskas tvarkoj ir tikiuosi, kad kas nors jau išsiuntė mano duomenis į Ankarą, kadangi vyras, kuriam padaviau visus savo dokumentus, susilaužė koją prieš pat man atnešant paso kopiją...na, bet sakė, kad praneš iškart, jei kas ne taip...kadangi savaitę negavau iš jų jokių blogų/gerų žinių - šiandien pati parašiau ir pasiklausiau, ar jau kažkas vyksta su mano dokumentais, tikiuosi, kad jau viskas tvarkoj :)

o čia šiaip, ateinančios vasaros belaukiant - prisiminimai iš praėjusios vasaros ;))